juridinių asmenų nemokumo įstatymas
Naujos taisyklės
Iki 2020 m. bankroto procesą reguliavo taisyklės, kurios buvo numatytos Įmonių bankroto įstatyme. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėjo galioti naujas įstatymas – Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Naujasis įstatymas apjungė dvi procedūras – įmonių bankrotą ir įmonių restruktūrizavimą. Dabar šiuos procesus nustatančias taisykles galima rasti vienoje vietoje.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymu taip pat buvo šiek tiek pakeistos seniau galiojusios tam tikros įmonių bankroto procedūros. Esminis pakeitimas – pakoreguota bankroto bylos iškėlimo procedūra.
Nuo šiol įmonė privalo pirmiausia bandyti bankrutuoti be teismo. Ir tik nepavykus – kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įprasta teismine tvarka.
Naujuoju įstatymu taip pat patikslinta nemokumo sąvoka, įtvirtintas naujasis „nemokumo administratoriaus“ pavadinimas, pakeisti tam tikri procedūriniai terminai ir kt. Bendrai, daugiausia įstatymas pakeitė iki tol buvusias įmonių restruktūrizavimo taisykles. Įmonių bankroto procedūros pakito mažiau.
Reikšmingi pokyčiai
Pagal senąjį Įmonių bankroto įstatymą nustatyti įmonės nemokumo būseną būdavo išties didelis iššūkis, reikalaujantis nekuklių finansinių žinių. Dabar išvadai dėl įmonės nemokumo pakanka nustatyti, ar turimos skolos viršija turto vertę. Formulė paprasta – jeigu negebate apmokėti skolų, o balanse bendra skolų suma viršija turto vertę, esate nemokūs ir galite inicijuoti bankrotą ne teismo tvarka.
Siekiant bankroto bylos iškėlimo įstatymas numato pareigą pirmiausia bendrauti su kreditoriais – prašyti jų pagalbos dėl skolų apmokėjimo arba pritarti neteisminiam bankrotui. Tik nepavykus sutarti su kreditoriais dėl taikaus nemokumo problemų sprendimo, su dokumentais reikia keliauti į teismą.
Atsirado svarbi taisyklė dėl skolų pasibaigimo. Jeigu bankroto proceso metu jūsų kreditorius numatytu terminu nepateiktų savo reikalavimo, tokia skola išnyksta arba, kitaip tariant, pasibaigia.
Kaip ir anksčiau, taip ir po 2020 m., bankroto procese galima sudaryti taikos sutartį su kreditoriais, tokiu būdu atgaivinant įmonės veiklą. Be to, nuo šiol bankroto procese bus galima inicijuoti restruktūrizavimo procesą, jeigu įmonė tęsia vykdytą veiklą ir turi planą, kaip iš naujo atsistoti ant kojų.
Kalbant apie veiklos vykdymą, svarbu pažymėti, kad bankrotas – neužkerta kelio įmonei tęsti savo veiklą. Atvirkščiai, įstatymas sudaro ganėtinai patrauklias galimybes tai daryti, kadangi senosios (iki bankroto susikaupusios) skolos tampa „užšaldytos“ ir veikla gali būti vykdoma jas pamiršus. Jeigu pagal seniau galiojusias taisykles įmonė galėjo veiklą vykdyti tik apie 3-6 mėnesius (iki įmonės likvidavimo stadijos), šiuo metu šis laikotarpis nėra ribojamas. Tokiu būdu sudaromos galimybės verslo pardavimui.
Taip, bankroto procesas nuo šiol gali tapti sprendimu išgelbėti esminę verslo dalį, jeigu kreditoriai pritaria verslo pardavimui naujam investuotojui. Naujasis įstatymas numato galimybę parduoti visą verslą arba tik dalį jo, pvz., naujajam investuotojui perleisti tik tam tikras sutartis. Tokiu būdu gali būti parduodama perspektyvi verslo dalis be skolų.
Anksčiau bankroto procese buvo trys kreditorių eilės: darbuotojai – pirmi, valstybė – antra, o visi likę – treti. Dabar valstybė neteko pirmumo teisės prieš likusius kreditorius, antrąją eilę apjungus su trečiąja. Nuo 2020 m. tik darbuotojai turi pirmumo teisę. Visi likę kreditoriai – antroje eilėje. Žinoma, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, kreditoriai, kurie turėjo įsikeitę įmonės turtą, savo skolos apmokėjimą iš įkeisto turto gauna be eilės.
Stadijos
Bankroto proceso etapai
Juridinių asmenų įstatymas nustato tam tikrus etapus, kuriuos turi pereiti įmonė bankroto procese:
1. Bankroto proceso inicijavimo stadija
Jos metu įmonė parengia finansinius dokumentus, reikalingus bankroto bylos iškėlimui. Taip, svarbiausia šiame etape išgryninti balansą, kuris vėliau viso proceso metu bus vienas esminių dokumentų, apibrėžiančių bankroto eigą. Parengus dokumentus, būtina prašyti kreditorių pagalbos apmokant skolas arba, kai skolos yra nepakeliamos, bankroto procedūras vykdyti be teismo.
2. Bankroto proceso vykdymo stadija
Šiame etape neabejotinai reikšmingiausias vaidmuo tenka nemokumo administratoriui. Šis turi perimti įmonės turtą, dokumentus, taip pat ir veiklos vykdymą, jeigu veikla vykdoma ir po bankroto. Šioje stadijoje renkama informacija apie įmonę, į eilę dėliojami įmonės kreditorių reikalavimai, sprendžiami sutarčių vykdymo klausimai ir kt. Šiame etape gali būti nuspręsta sudaryti taikos sutartį su kreditoriais ir suderintomis sąlygomis atkurti įmonės veiklą.
3. Įmonės likvidavimo stadija
Jos metu parduodamas veikiantis verslas arba jo dalis. Jeigu verslo parduoti nėra galimybės, realizuojamas įmonės turimas turtas, kaupiamos lėšos atsiskaitymui su kreditoriais. Likvidavimo stadijos pabaigoje dažniausiai nebelieka jokio įmonės turto, o nemokumo administratorius pateikia kreditoriams susipažinti su bankroto proceso rezultatais.
4. Įmonės pabaigos stadija
Kaip galima suprasti, šiame etape užverčiama įmonės veiklos istorija. Nemokumo administratoriui paskirsčius bankroto procese sukauptas lėšas kreditoriams, įmonė išregistruojama iš juridinių asmenų registro.
Oficialus įstatymo tekstas
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo tekstą rasite Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) internetiniame puslapyje, paspaudę šią nuorodą.